Istorinis kontekstas

Romantizmas – XVIII a. pab.–XIX a. I pusės Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis. Romantizmas pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas.

Romantizmas buvo požiūris arba intelektualinė orientacija, kuri padarė įtaką daugeliui literatūros, dailės, muzikos, architektūros, kritikos ir istoriografijos kūrinių nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio. Romantizmas gali būti laikomas tvarkos, ramumo, harmonijos, balanso, idealizavimo ir racionalumo, kuris vyravo klasicizme ir ypač XVIII a. pabaigos neoklasicizme, atmetimu. Tam tikra prasme romantizmas buvo taip pat ir reakcija į Švietimą bei bendrai į XVIII amžiaus racionalizmą ir materializmą. Romantizmas pabrėžė individualumą, subjektyvumą, iracionalumą, vaizduotę, spontaniškumą, emocionalumą ir transcendenciją.

Tipiškos romantizmo charakteristikos: žavėjimasis gamtos grožiu; bendras emocijų pakylėjimas virš proto ir jausmų virš intelekto; posūkis į save ir žmogaus asmenybės, jo nuotaikų ir protinių sugebėjimų nagrinėjimas; genijaus, didvyrio ir kitų ypatingų figūrų naudojimas ir dėmesio sutelkimas į jų jausmus ir vidinę kovą; naujas požiūris į menininką kaip individualų kūrėją, kurio kuriančioji dvasia yra svarbesnė nei griežtas formalių taisyklių ir tradicinės tvarkos laikymasis; vaizduotės kaip vartų į transcendencinius potyrius pabrėžimas; ypatingas susidomėjimas liaudies kultūra, tautine ir etnine kilme bei Viduramžiais; potraukis egzotikai, keistenybėms, paslaptims, okultiniams ir šėtoniškiems reiškiniams.

Romantizmas kaip literatūros srovė, atsirado Vakarų Europoje XIX amžiaus pradžioje. Reiškėsi tiek poezijoje, tiek prozoje.

Romantizmo rašytojai pabrėžė vaizduotės reikšmę ir teigė, jog turi mažėti literatūros taisyklių reikšmė. Romantizmo herojai siekia vienatvės ir kenčia dėl negalimos meilės. Po 1830-ųjų romantizmas keičiasi (tai aiškiausiai matyti prancūzų romantizme) ir įgauna papildomų socialinių aspektų. Herojai įsitraukia į kovas už laisvę. Romantizmo autoriai ypač puoselėjo kūrėjo literatūrinio herojaus savianalizę, labai vertino rašytojo asmeninį požiūrį į gyvenimo reiškinius.

Romantizmas Lietuvoje

Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 m. ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova. Vilniuje lenkų kalba apie Lietuvos praeitį, jos didvyrius ir valdovus rašė vadinamieji „Vilniaus romantizmo“ atstovai: Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Janas Kraševskis, Vladislavas Sirokomlė-Kondratovičius. Žemaičių kultūrinis sąjūdis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir Silvestras Valiūnas, taip pat padėjo romantizmui plėtotis Lietuvoje. Ryškus romantinis poetas yra Antanas Baranauskas, sukūręs poemą „Anykščių šilelis“, kurioje poetizavo gamtos ir žmogaus dvasios ryšį. Svarbiausias lietuvių romantizmo atstovas yra Maironis (idėjų poema „Jaunoji Lietuva“, poezijos rinkinys „Pavasario balsai“, istorinės dramos „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas Kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“). Jis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios) kultūros tradicijas, susiejo praeitį su dabartimi. Jo kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės ir nepriklausomybės siekius.

Romantizmas A. Mickevičiaus kūryboje

Romantizmo idėjų įsikūnijimas- laisvės, atskirumo, nepaklusnumo, vienatvės, pasaulio netobulumo ir nykumo demonas. A.Mickevičiaus kūryboje demonizuojamo personažo nėra. Personažai kuriami lyrine maniera, su svajingu ilgesiu. Tačiau paties demoniškumo A.Mickevičiaus kūryboje vis dėl to yra. Žemė yra ne tik rojaus personifikacija, bet taip pat ir baugaus chaoso, iš kurio gimsta monstrai, vieta. A.Mickevičiaus žemė yra šiurkšti laukinė pelkė, kartais pražystanti gėlėmis, bet dažniau- drumzlina, garuojanti. Jis nėra peizažų ar tyliosios būties, palaimingo buvimo pasaulyje , greičiau- dangiškumo poetas, visur įžvelgiantis dvasinę prasmę. A.Mickevičiaus kūryba daugelio skaitytojų ir tyrinėtojų laikoma realistine. Žemė A.Mickevičiui- šiurkščioji, šešėlinė, nepažinioji dvasios pusė. Ji, kaip kūrybinė materija, iš kurios atsiranda paslaptingos, grėslios būtybės. Žemėje stūkso išmintis, kaip uola, į kurią Dvasia įrėžė savo įstatymus. Žemėje įrašomas žmogaus praeities liudijimas ir likimas. A.Mickevičiui žemė ir visa, kas su ja susiję,- paslėptas palyginimas. Žemė- materialybė, bet ir dvasia. Visa, kas pastovu, tikra, stipru, sujungia priešingybes, neapsieinama be palyginimo su ja. Dvasios apgyvendinimas žemėje, pripažinimas, jog dvasia, kaip Dievas, gyvena visur.

Giminystė, A.Mickevičiaus kūryboje, labai žymi: kraujo giminystė, priklausymas vienai bajorų giminei, kitu atveju- sielų giminystė, brolystė, seserystė. Prieš šimtmetį buvo keliami kilmės, kraujo, karalystės, luomo kriterijai. Na, o šiandien vienas pagrindinių skiriamųjų kriterijų- kalba.

Tebe aktuali ir romantizmo problema: nuolatinės įtampos tarp bendrumo ir atskirumo, ten ir čia, savo ir svetimo, subjektyvumo ir objektyvumo.

Romantizmo epocha įdomi kaip ir modernizacijos pradžia. Reikšmingumą ir savarankiškumą joje įgyja forma. Tuo metu buvo ieškoma originalių, išskirtinių vietos, laiko, naujų personažų, naujo kalbėjimo būdo, naujų kalbos formų. Jie galėjo būti naivūs, bet turėjo būti nauji, galėjo būti keisti ar provincialūs, bet tik jokiu būdu- ne banalūs. A.Mickevičiaus kūryboje nebeliko mirties ir gyvenimo priešingumo, atsirado gyvenimas mirty.

Stipriausias A.Mickevičius draminėje kūryboje. Dramos kūrėjas prilygsta Dievui, kurdamas ,,tikrą’’ pasaulį. Autorius dramoje- visagalis ir visur esąs.

Lietuva A.Mickevičiaus kūryboje yra kaip ideali amžinos kartos, gėrio ir pasakų šalis. Autoriaus lietuviškumas- iš pasąmonės. Jis yra kaip poeto šešėlis, gerai matomas ne tik pačiam poetui, bet ir jo amžininkams. Vėliau- išblukintas, pavadintas bendru romantizmo vardu ir sąmoningai ar nesąmoningai pamirštas. Lietuviškumas, kaip žemės žymė A.Mickevičiaus kūryboje.

Šaltiniai:

Romantizmas A. Mickevičiaus kūryboje

Romantizmas. Romantizmas Lietuvoje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s